|
|
|
-
Ėjo ežiukas mišku, kankinamas abejonių. Abejonės anksčiau buvo tarnavusios saugume, todėl puikiai išmanė savo darbą.
-
Ėjo ežiukas mišku ir nutarė plaukti. O žolė lyg tyčia buvo palinkusi ne į tą pusę. Teko plaukti prieš srovę.
-
Ėjo ežiukas mišku, paslydo, bet susirietė į kamuoliuką ir toli nuriedėjo.
- Vis dėlto gerai, - pagalvojo mažylis, kad mano sprandas kaip žieminė padanga.
-
Ėjo ežiukas mišku, spardydamas grybams kepures. Grybams tai nepatiko, nes su nuogais kotais jie labai nekultūringai atrodė.
-
Ėjo ežiukas mišku ir maldavo, kad tik nepradėtų lyti, nes prieš tai prasidėjęs lietus dar nebuvo pasibaigęs.
-
Ėjo ežiukas mišku ir nešėsi pusę butelio degtinės. Sveikata jam neleido išgerti viso, tad jis ją paliko ir nuėjo ieškoti kitos draugės.
-
Ėjo ežiukas mišku, pervertas aštraus skausmo. Vienas spyglys išaugo kreivas ir dabar su kiekvienu judesiu negailestingai draskė mažylio užpakalį.
-
Ėjo ežiukas mišku pasišokinėdamas, lyg būtų koks Pagrandukas sutrenkta galva. O viskas, pasirodo, taip ir buvo, tik jis dar buvo ežiukas.
-
Ėjo ežiukas mišku ir meditavo: Aš nepavargęs, aš nepavargęs... Bet greitai pavargo ir atsisėdęs ant kelmelio meditavo toliau: Aš - ne ežiukas, aš - ne ežiukas.
-
Ėjo ežiukas mišku ir jautė, kad nuo pat gimimo yra spygliuotas. Tuo tarpu spygliai jautė, kad nuo pat gimimo yra ežiuoti...
-
Ėjo ežiukas mišku ir nešėsi obuolį. Jis netapo Niutonu, bet galva tiesiog plyšo iš skausmo.
-
Ėjo ežiukas mišku, nors seniai jam atsibodo tai daryti, bet miške nebuvo galima pasigauti taksi, be to, jis buvo bedarbis.
-
Ėjo ežiukas mišku nekreipdamas dėmesio, kad miškas seniai iškirstas.
-
Ėjo ežiukas mišku ir įkrito į duobę. Lipo, lipo, kol nenusibodo. Tada pagalvojo: jei per 5 min. neišlipsiu, tai eisiu namo atsinešti kopėčių.
-
Ėjo ežiukas mišku, skėsčiodamas rankomis, bet kadangi ežiukai neturi rankų, tai teko skėsčioti kojomis.
-
Ėjo ežiukas mišku ir jautė, kad praktiškai gali padaryti viską, bet viskas net ir teoriškai nenorėjo, kad ežiukas jį darytų.
-
Ėjo ežiukas mišku ir pamatė dėžutę nuo šprotų. Spyrė radinį, šis žvangėdamas nuriedėjo į krūmus. Keista,- pagalvojo mažylis,- skamba kaip mano galva, nors mano galvoje nebuvo šprotų.
-
Eina ežiukas mišku ir mėtosi š...
nejuokinga ? Reiškia tave jau apmėtė...
-
Ėjo ežiukas mišku ir pamatė pasagą. Apvertė pasagą, o ten - arklys...
-
Ėjo ežiukas mišku ir visiems pūtė arabus. Visiems buvo linksma, tik arabams kažkas nepatiko.
-
Ėjo ežiukas mišku, gaudydamas varnas, bet varnos nebuvo kvailos ir skraidė aukštai.
-
Ėjo ežiukas mišku. Ėjo ežiukas pamiške. Ėjo ežiukas laukais. Bet geriausiai jam sekėsi eiti autostrada, kol jo nepervažiavo mašina.
-
Ėjo ežiukas mišku ir staiga jam paleido vidurius. Vėl valdžia amnestiją paskelbė,- pagalvojo mažylis.
-
Kartą ėjo ežiukas mišku, ėjo, ėjo, ėjo ir daugiau niekas jo einančio nebematė...
-
Ėjo ežiukas mišku ir įkrito į duobę. Lipa, lipa, niekaip neišlipa. Spjovė į viską ir nuėjo namo.
-
Ėjo ežiukas mišku ir sutiko mešką.
- Sveikas, dygliuotasis,- pasisveikino meška.
- Sveika gauruotoji,- atsakė ežiukas.
Taip, žodis po žodžio, ežiukas gavo į snukį.
-
Ėjo ežiukas mišku ir pamatė degantį tanką. Įlipo į vidų ir sudegė.
-
Ėjo 100 ežiukų mišku ir pamatė 100 degančių tankų. Įlipo 100 kartų į vidų ir 100 kartų sudegė.
-
Ėjo ežiukas mišku, išmokęs per užpakalį kvėpuoti. Atsisėdo mažylis ant kelmo ir užduso.
-
Ėjo ežiukas mišku, bet miškui nepatiko, kad jį mindžioja.
-
Ėjo ežiukas mišku ir nuėjo..
-
Nėjo ežiukas mišku.
-
Ėjo ežiukas mišku. Per jo trumpą gyvenimą taip buvo n kartų.
-
Ėjo ežiukas mišku ir jam buvo labai gera
-
Skrenda ežiukas...nejuokinga, bet apie narkomanus.
-
Ežiukas rūkė...nejuokinga, bet apie orų prognozę.
-
Eina ežiukas per mišką su šalmu, su šautuvu... nejuokinga, bet apie karą..
-
Ėjo ežiukas mišku ir pamatė po seno ąžuolo šaknimis miegantį Knysliuką. Taip,-garsiai pagalvojo ežiukas,- ir gili šaknis kartais tylią kiaulę užknisa.
-
Ėjo ežiukas mišku ir jam buvo labai graudu, kad vakar Knysliukui vos neišdūrė akies...
-
Ėjo ežiukas mišku ir įsibedė nosimi į mėšlo krūvą.
- Vėl paršui vidurius susuko,- nelinksmai pagalvojo ežiukas.
-
Ėjo ežiukas mišku ir viską darė tik gerai. Todėl Knysliukas ir įsilipo i mažylio darbą, nes jis buvo geroje vietoje padarytas.
-
Ėjo ežiukas mišku vos vilkdamas kojas. Kojos buvo Knysliuko, o girtas paršas - sunkus nešulys mažam ežiukui.
-
Ėjo ežiukas mišku apgirtęs nuo gryno oro ir staiga sutiko Knysliuką. Jis taip pat buvo girtas, bet visai ne nuo oro.
-
Ėjo ežiukas mišku ir trankė pagaliu per medžių kamienus. Medžiai tylėjo, bet Knysliukas kažkodėl rėkė ir šlykščiai keikėsi.
-
Ėjo ežiukas mišku ir sutiko Knysliuką.
- Sveikas, parše,- kaip visada mandagiai pasisveikino ežiukas.
- Sveikas utėlių maiše,- su neslepiama pagarba atsakė Knysliukas.
-
Ėjo ežiukas mišku, vis kartodamas žodį kiaulė. Staiga iš krūmų išėjo Knysliukas ir piktai paklausė:
- Tu čia apie mane, adatų maiše?
- Ne,- atsakė ežiukas,- apie tavo motiną.
-
Ėjo ežiukas mišku ir pamatė statinę. Eina aplink ją ir galvoja: Kokia ilga tvora...
-
Eina ežiukas per mišką ir sutinka Zuikį:
- Zuiki, ką čia valgai?
- Ledą.
- O kodėl taip smirda?
- Nes jau trečią kartą.
-
Eina ežys per mišką ir sutinka arklį. Arklys ir sako:
- Kam tau tos durelės (mašinos)?
Ežys ir sako:
- Kai bus karšta, prasidarysiu langą!
-
Ėjo žioplinėdamas ežiukas mišku, tik žiopliai gerai slapstėsi - nei vieno ežiukas nerado.
 |
| (informacijos šaltiniai: lietuviškas internetas (ačiū google.lt),
nelietuviškas internetas (ačiū ejikland.narod.ru), liaudies išmintis ir protingų žmonių neprotingi pokalbiai) |
|
