Kaip dauginasi ežiukai

1. Trumpas atsakymas: labai atsargiai.
2. Patikslintas atsakymas: Ežiukai dauginasi labai, labai atsargiai.
3. Orališkai.
4. Atkakliai.
5. Ežiukai dauginasi internete.
6. Spausdintuvu ir faksu.
7. Giliai po vandeniu.
8. Iš nevilties.
9. Jie nesidaugina. Jie ant išmirimo ribos.
10. (Teisingiausias) Dauginasi jie rėkdami iš skausmo per visa mišką. Kęsdami skausmą ir plūstantys kraujais....
11. Galbūt, ežiukai dauginasi šokdami valsą: patogiai, stabiliai, romantiškai ir nesibado.
12. Bėgioja ežiukas rūke po žolytė (jei ežiukas būtų briedis, tektų bėgioti po nendres). Paskui jį bėgioja ežienė. Taip jie ir dauginasi. Greičio charakteristikų suderinamumas – svarbiausia tvirtos šeimos sąlyga.
13. Ežiukai Nesidaugina. Juos Daugina. Arba jie paprasčiausiai: buvo, yra ir bus.
14. Ežienė kokiu tais būdu paslepia savo spyglius, o tada ežiukas ją iš nugaros @#$&! O kadangi pas jį @#$ ohoho… Viskas gaunasi kuo sklandžiausiai.
15. Viskas vyksta ant šono. Pilvukas į pilvuką.
16. Ežiene įsibėgėja…. Ir nugara įsminga į medį. Na o ežiukas „kur buvęs kur nebuvęs“…
17. Analogiškai tęsiant prieš tai buvusį pavyzdį: ežienė bedarydama kūlverstį užstringa ant nugaros, o ežiukas vėl „kur buvęs kur nebuvęs“…
18. Nepatogiai, bet su pasitenkinimu.
19. Ežiukai laikinai nusimeta kailinius (kaip vėžiai), na o toliau – viskas kaip pas žmones.
20. Gali būti, kad ežienė atsistoja ala krevetė, o ežiukas atsistojęs jai iš galo – anonizuoja. Skysčiui papuolus tiksliai į taikinį įvyksta apvaisinimas, o toliau viskas kaip per sviestą.
21. @#$ pas ežiuką auga ne į tą pusę kaip visi galvoja, o atvirkščiai. Kaip uodega. Todėl jiems vienas ant kito lipti nereikia. Jie susibėga uodegomis ir apsivaisina.
22. Ežiai dauginasi kaip echidnos (katros irgi su ilgais spygliais) – patele išrausia duobę ir padeda į ją ikrus. O patinėlis paskui juos apvaisina. Iš ikriukų išsirita ežiukai, o toliau viskas kaip pas žinduolius.
23. Ežiukai kryžminasi su ZUIKIAIS! Zuikis vakare atsigula krūmuosna ir atstato savo @#$. O ežiukas kur buvęs, kur nebuvęs savo didžiausiu spygliu tik bakst ir abu baigia. Po to atsiranda ežiazuikiai ir zuikežiai.
24. Kai gamta paima viršų, ežius nenumaldomai patraukia užsiimti aktyviu poilsiu. Patinėliai ir patelės susismeigia ant spyglių maistą, kotletus, palapinės ir išslenka i glūdumą. Didžiausias šurmulys prasideda naktį, kai visi ežiai pradeda nuo savęs plėšti savo spygliuotus kailinius, jungia juos po du (kaip turistai žmonės miegmaišius), tada sulenda į juos ir giliai suminga, įsirėmę vienas i kitą drėgnomis nosimis. O paskui prabunda su ežiukais ir nieko nepamena.
25. Ežiukai dauginasi taip:
    1. Ežiukas trainiojasi po mišką ir ieško dar šešių ežių į kompaniją.
    2. 7 ežiai ieško 7 ežienių.
    3. (Procedūra) 4 ežiai ištempia pirmą ežienę už letenų. Du ežiai atlenkia spyglius reikiamose vietose tiek ežienei, tiek septintam ežiukui. Septintas ežiukas soluoja. Sekančiai ežienei jie keičiasi vietomis.
26. Žodžiu taip. Visi žino, koks siaubas miškui yra gaisras. Bet niekas, net didžiausiame košmare negalėjo susapnuoti, kad gaisrus sukelia ežiukai! O viskas prasideda nuo trinties. Ežiukas (jis visgi vyras , jo pareiga viską parengti) pradeda iš visų savo nedidelių ežiukiškų jėgų trintis i rastą. Natūralu, kad jis ankščiau ar vėliau užsidega. Tada įsimylėjėlių pora greituoju būdu savo spygliukus paverčia išsilydžiusiomis nuograužomis ir su pasimėgavimu pereina prie paties įdomiausio. Na o spygliukai – ataugs.
27. Dar viena versija kaip atsiranda maži ežiukai. Ežys užsilipa į medį (eglę, palmę ar dar kur nors) su dideliu batonu (o kas žino, kiek jis ten prakabės) ir laukia kol pro šalį praeis ežienė. Kai tik ją pamato tai ir šaukia: „Ežiene! Ežieneeeee!!!!“ Ežienė sustoja, dairosi aplink ir nieko nemato. O ežys: “Ežiene! Lipk pas mane į medį! Aš 4 dėžutes saldainių turiu!” Ir tyli. (Svarbiausia, kad jis tuos saldainius jau seniai suvalgė. Tik dėžutės beliko) O ežiams (kaip ir ežienėms, beigi kiaulėms), kaip žinia, labai sunku žiūrėti į viršų. Ežienei tenka persiversti ant nugaros pilviuku į viršų. O tada jau ežiukas „kur buvęs, kur nebuvęs“...
28. Ežiukai atsiranda dėžutėse. Po 10 pakuočių kiekvienoje.
29. Ežiai dauginasi labai retai todėl jų kiekis ribotas.
30. Ežiai dauginasi naktį.
31. Paprastai, elementoriškai, kaip ir visi keturkojai. Tik paskui vaikšto pleistrais apsiklijavę... (Rukštelė)

Kaip jie dauginasi iš tikro

Taigi... Ežiukai... Kai ežienė pasirengusi daugintis, ji pradeda skleisti specifinį, ežiui malonų kvapą. Jis pradeda bėgioti ir purkštauti – bandydamas visaip kaip ežiškai ją užlaužti tam reikalui. Bėgioja keletą valandų. Paskui ežienė suminkštėja (ne tiesiogine prasme), sustingsta, gražiai sudeda kojeles ir laukia. O ežiukas užsiropščia ant jos iš užpakalio ir – OP! Reikalas baigtas. Tai trunka keletą sekundžių. Ežiukas patenkintas nubėga, ežienė (irgi turbūt patenkinta) nubėga į kitą pusę. Beje, be sėklos ežiukas ežienėje palieka dar ir riebalinį kamštį – tad joks kitas ežys nebegalės patelės apežinti. O kai maži ežiukai gimsta, jų spygliukai būna žmogaus plauko kietumo, todėl ežienei neskauda. Paskui ežienė keletą savaičių ežiukus auklėja – ir, galų gale, išveja iš namų.

Čia kad žinotumėt.

(informacijos šaltiniai: lietuviškas internetas (ačiū google.lt), nelietuviškas internetas (ačiū ejikland.narod.ru), liaudies išmintis ir protingų žmonių neprotingi pokalbiai)