Kam tinka ežys

Visų pirma, atidėję į šalį emocijas ir susižavėjimo šūksnius, pasvarstykite, ar toks gyvūnas jums tiks. Iš esmės, tai atsargus, vienatvę mėgstantis ir neypatingai jaukus gyvūnas. Netgi imant ant ranku dažnas ežys garsiai prieštarauja: pukši, čiaudi, šiaušiasi, šnypščia, sproginėja ir visaip kaip kitaip gąsdina imantįjį. Ežys gali tik šiauštis, bet ir tai nėra malonu, nes retas kuris normalus žmogus yra linkęs save kankint ir kas kartą badytis rankas. Tiesa, dažnas šeimininkas išmoksta taip paimti piktą ežį, kad jis nė nebaksteli. Bet kuriuo atveju, kad ir kaip ežys prieštarautų, tai nereiškia, kad jis nekenčia savo šeimininko ar labai jo nemyli ir nori atsikratyti. Tiesiog jis toks yra. Pratęs būti pats sau. Jis ne katė ir ne šuniukas. Net ne jūrų kiaulytė ar žiurkėnas. Pakviestas vardu greičiausiai neatbėgs, uodegos nevizgins, ir aplink kojas nesitrins. Ir tikrai neatneš laikraščio ir šlepečių. Kaip išsireiškė vienas jų ilgametis augintojas - nereikia iš spygliuoto gyvūno tikėtis pūkuoto charakterio. Jis iš prigimties toks... Nepasitikintis ir tikrinantis.

Įpratę prie šeimininko, ežiai suguldo savo spyglius ir tampa tikrai malonūs ir mieli. Beigi panašūs į keistą pelę, atlėpusiomis ausytėmis ir žaviai krutančia nosyte. Tačiau pats pratinimosi procesas užtrunka. Vieniems užtenka kelių savaičių, kitiems prireikia ir metų. Be abejo, kiekvieno ežio charakteris skiriasi, tad pasitaiko ir labai jaukių ir nebaikščių gyvūnų. Bet vis dėlto, jei jau nusprendėte laikyti ežį, tai susitaikykite su tuo, kad iš pradžių turėsite spyglių kamuoliuką. Spyglių kamuoliuką turėsite ir vėliau, užteks ežį išgąsdinti. Arba jei jis pats nuspręs, kad yra gąsdinamas. Vieni ežiai visada vaikščios priekinius spygliukus atstatę ir niekuo nepasitikėdami, kiti - ištiesus ranką užbėgs ant peties. Svarbu čia ir tai, kiek laiko jiems skirs šeimininkai.

Taigi, prieš įsigydami ežį atkreipkite dėmesį:

1. Ežiai - naktiniai gyvūnai. Tiesa, skirdami jiems daugiau dėmesio dieną, galite jų įpročius šiek tiek pakeisti ir pareguliuoti jų biologinį laikrodį.
2. Vidutiniškai jie gyvena 4-6 metus. Be abejo, kai kurie išgyvena ir ilgiau.
3. Iš esmės, jie vis dar puslaukiniai gyvūnai. Per visą savo ne tokį jau ilgą gyvenimą jie gali taip ir nepareikalauti jūsų dėmesio. Jei jums labiau norisi jaukesnio, meilesnio gyvūno, su kuriuo galima pasiglaustyti, pasitrinti nosimis ar įsileisti į lovą miegoti, pirkite katę ar jūrų kiaulytę. Ežys jums greičiausiai netiks.
4. Visi ežiai yra skirtingi. Vieni mielai bendraus su jumis, kiti nenorės turėti nieko bendro. Kokio charakterio ežiukas papuls – atsitiktinumo reikalas. Net pats augintojas, pas kurį ežiukas bus praleidęs tas 8 savaites nuo gimimo tiksliai negalės pasakyti, koks tiksliai bus jo charakteris suaugus.
5. Kad ir koks mielas ir jaukus būtų jūsų ežiukas, užteks menkiausio pašalinio garso ar kažko, kas, ežio nuomone, potencialiai gali būti pavojinga, ir jaukus padarėlis taps adatų kamuoliu.
6. Ežiai – vienišiai. Todėl, jei norėsite laikyti daugiau nei vieną, kiekvienam jų prireiks atskiro narvo.
7. Kasdien turėsite skirti laiko savo gyvūnui, jei norėsite, kad jis būtų jaukus. Na, jaukus, kiek jaukūs būna ežiai.
8. Ežys nėra pats tinkamiausias gyvūnas mažam vaikui. Kai ežys būna aktyviausias, vaikas jau miega arba dar miega. Žinoma, iš pradžių netgi miegantis ežys gali būti įdomus. Kita vertus, lygiai taip pat įdomu iš pradžių būna stebėti, kaip auga žolė ar džiūsta dažai.
9. Ežiams būtina šiluma. 22-27 °C. Jei aplinka pernelyg atvės, jie gali užmigti žiemos miegu. O tai gali baigtis jų mirtimi. Nepamirškite, kad teks pasirūpinti, kaip sušildyti jo gyvenamąjį būstą.
10. Galiausiai, veterinaro paslaugos gali kainuoti brangiai. O Lietuvoje dar ne kiekvienas veterinaras apsiims gydyti jūsų gyvūną.

Taigi, jei į visas pastabas atsakėte „man nesvarbu“, „išsprendžiama“, „...“ ir nenustojate po rajoną vaikytis laukinių ežių – toks gyvuliukas Jums. Rašykite, ieškokite. Ir rasit.