Elgsena

Dažnai pasitaikantis klausimas: kaip ežiai sutaria su kitais gyvūnais. O sutaria jie paprastai – nedraugauja. Jei turite katę ar šunį, tai leiskite jiems susipažinti patiems. Dažniausiai, pajutusi spyglių teikiamus malonumus katė pati nuspręs su ežiu nebedraugauti. Jei jai vėl užeis domėjimosi laikotarpis, ežiui užteks pasišiaušti. Su šunimi turėtų būti panašiai. Tiesa, kartais pasitaiko ir labai atkaklių šunų arba su mazochistiniais polinkiais (čia jau atvejis nepagydomas), tad čia jau reikėtų šeimininkų priežiūros. Taip pat reiktų pasaugoti ežiuką, jei šuva yra iš didžiųjų veislių. Tokiam gali kilti noras apsižioti ežiuką ir pasinešiot. Su graužikais (jūros kiaulytėmis, žiurkėmis, pan.) problemų taip pat neturėtų kilti. Bet vėlgi, geriau jų be priežiūros nepalikti. Maža ką.

Dengimasis putomis. Dažnai ežys, susidūręs su nepažįstamu kvapu, pasistengs tą kvapo šaltinį pradžiai lyžtelėti, po to ir pakramtyti, kad burnoje iš seilių susidarytų putos. Tuomet jis ims putomis dengti savo spyglius, kartais išsiriesdamas pačiomis netikėčiausiomis pozomis. Dažnai jie taip įsitraukia į šį procesą, kad nustoja kreipti dėmesį į aplinką, neretai ir nuvirsta bandydami pasiekti spyglius nepasiekiamiausiose kūno vietose. Kodėl jie taip elgiasi sunku pasakyti. Yra įvairių teorijų. Pavyzdžiui, kad taip ežiai stengiasi užmaskuoti savo paties kvapą ir pasislėpti nuo plėšrūnų. Dar daroma prielaida, kad putos yra tam tikras toksinas, plėšrūnams suerzinantis audinius. Žodžiu, ežiams tai visiškai normalus elgesys, todėl jei pamatėte, kad jūsų mažiui iš nasrų drimba putos, neišsigąskit, jis nėra pasiutęs.

Bėgiojimas ratu. Čia kalbama ne apie bėgimo ratuką, o kai ežiukas savo noru suka ratus paleistas ant grindų. Kodėl jie tai daro – paslaptis. Taip elgiasi tiek naminiai, tiek laukiniai ežiai. Bet kuriuo atveju: tai puiki mankšta ežiui ir puikus beigi linksmas vaizdas tai stebinčiajam. Ypač kai ežiukui atsibosta bėgti ratu ir jis ima bėgti aštuoniuke.

Nors Afrikos keturpirščiai ežiai ir yra giminingi mūsiškiams (europietiškiems), jų gyvenimo sąlygos gerokai skiriasi. Mūsiškiai pripratę prie didelių klimato pokyčių, žiemą jie įminga žiemos miegu - Hibernacija. Afrikos keturpirščiai ežiai prisitaikę prie visiškai priešingų sąlygų – jiems tenka susidurti ne su dideliais šalčiais žiemą, bet priešingai – su karštomis ir sausomis vasaromis (kurios, būna tuo pačiu metu, kai pas mus ateina žiema). Tuo metu dieną temperatūra tampa per aukšta, kad ežys sugebėtų išlaikyti reikiamą kūno temperatūrą, todėl ežys ima ieškoti vėsesnės vietos pasislėpti bei, panašiai, kaip ir jų giminaičiai Europoje, tampa mieguistas ir tingus. Tačiau ši jų būklė nėra visiškai tokia pat, kaip pas mus gyvenančių ežių. Tai vasaros miegas, kuriuo užmiega keturpirščiai ežiai - Estivacija.